Kodėl esame linkę atidėlioti? Kartais vienas uždavinys ar sprendimas atrodo pakankamai sudėtingas, kad mėginame jį nukelti į kuo tolimesnę datą. Kartais darbų sąrašas, kuriuos reikia padaryti, būna itin ilgas, tačiau mes vis tiek be paliavos tikriname savo elektroninį paštą lyg kažko laukdami
Panašias situacijas išgyvena daugelis. Mes vengiame darbų ir sprendimų, nes bijome su jais susidurti. Kas bus jei susimausiu? O jei man vienam nepavyks to padaryti? – tokie klausimai atveria kelią pasiteisinimams.
Kuo dažniau juos sau užduodame, tuo mažiau motyvacijos turime veikti. Galime pradėti manyti, kad atidėliojimas yra charakterio savybė, kurios nepakeisi arba, kad ko nors nemokame.
Svarbiausia pradėti.
Kad ir kaip norėtųsi atidėlioti, kiek besugalvotume priežasčių laukti, užmerkime akis pasiteisinimams ir pradėkime. Kai imame veikti, galime atpažinti savo stiprybes ir silpnybes. Pradedame suprasti, ką jau mokame, o kur dar reikia padirbėti. Užduotis suskaldyta punktais, po vieną mažą žingsnelį, ima nebeatrodyti tokia baisi ir pamažu ją atliekame.
Kiekviena užduotis turi sudėtingų ir lengvų elementų. Kai išmokstame juos atskirti, galime pasirinkti nuo ko pradėti. Vieniems patinka pirmiau susidoroti su sudėtinga dalimi ir vėliau užduotį pabaigti – vieni niekai. Kiti linkę pradėti nuo lengvosios dalies, o jau įpusėjus darbą pabaigti darosi paprasčiau.
Sudėtingų užduočių ar sprendimų vengiame dėl neigiamų patirčių, kurias jie gali atnešti. Pripažindami tai, darome pirmą žingsnį ir vystome savo emocinį intelektą. Kuo aiškiau gebame nustatyti, ką jaučiame ir kodėl, tuo labiau vystome jį. Taip su laiku keičiasi mūsų mąstymas (o juk viskas prasideda nuo jo! Plačiau apie tai>>), išmokstame lengviau išgyventi nemalonias situacijas ir greičiau priimti sunkius sprendimus.
Gyvendami vieni galime leisti laiką, kaip panorėjome ir namuose būna tokia tvarka, kokią susigalvojame. Kai pradedame gyventi su antrąja puse, ji ima testuoti mūsų kantrybę. Mokomės nurimti ir eiti į kompromisą, kol išmokstame kartu gyventi taip, kad abu jaustųsi laimingi. Atsiradus vaikams ateina nauji išbandymai. Tenka išmokti bendrauti su sutuoktiniu net būnant ypač pavargusiam. O vaikai laužo mūsų nerašytas taisykles ir mokomės jas keisti. Patiriant visus šiuos sunkumus ugdome savo kantrybę bei empatiją. Nors procesas ne visada malonus, galiausiai džiaugiamės dėl gautos patirties ir išmoktų pamokų.
Kiekviena patirtis, net ir pati sunkiausia, atneša pamokas, kurios mums svarbios.
Todėl nebijokime sudėtingų situacijų. Jų dėka tapsime stipresni ir susikursime patirčių, kurių nenorėtume pamiršti!
O 5minReikaluose kviečiu žiūrėti, kaip sudėtingai situacijai suteikti šarmo ir lengviau imtis veiksmų! 🙂
