fbpx

Koncentracija į pasirinkimus

Pastebėjau, kad su pirmuoju savo jau pastoviai pradėtu rašyti dienoraščiu daugiau sustiprėjo koncentracija į pasirinkimus. Tą dienoraštį (tiksliau tokią nedidukę, A6 formato, užrašinę) pirkausi Vilniuję, kai pats dar gyvenau Kaune.
Praėjo daugiau nei 13-a metų ir šis pasirinkimas atnešė ganėtinai smagią tradiciją. Tiksliau – kelias.

Viena jų – pradėjau kolekcionuoti dienoraščius ir stengiuosi įsigyti po vieną sau ir po vieną kažkam dovanų, kai tik pirmą kartą aplankau kokį nors pasaulio miestą. Kartais tai tampa užduotimi, nes specialiai neieškau knygyno google maps’uose.
Tiesiog vaišktinėju po miestą, dairausi, kol pamatysiu būtent tai. Kartais tai ir būna pakeliui užtiktas knygynas, kartais koks nors boutique‘as, o kartais (man labai smagus užsiėmimas) klausiu praeivių, kur būtų galima įsigyti dienoraštį, kuris atspindi jų miestą.

Tai daug daugiau įprasmina tą tradiciją, nes žmonės labiau susikoncentruoja ties tuo vienu dalyku – savo miestu, o ne kuriuo nors knygynu, kurių dažniausiai yra daugiau nei vienas.
Pamenu, kad Londone pirktas dienoraštis buvo dar labiau įsimintas, nes žmogus, kurio tiesiog užklausiau gatvėje apie tai, labai nustebo.

Kur yra vieta, kur galima rasti dienoraštį, atspindintį jų miestą?

Tokia vieta buvo visai šalia (rodos net buvau jau pro ten praėjęs anksčiau) ir mane į ten palydėjo. Maža krautuvėlė, šeimos verslas, visų prekių po nedaug, pavaišina arbata, domisi iš kur, ką veiki gyvenime. Kažkas neįprasto. Mano “gidas” taip pat apsipirko. Tiesa, ne dienoraštį. Lyg lėkštę ar pora puodelių.

Man tas susitikimas ar bet kurios dienoraščių paieškos kitame mieste yra labai daug susietos su dėmesingu piemenavimu. Kodėl taip? Todėl, kad stengiuosiu susiet tam tikrus dalykus į visumą ir pamatyti šiek tiek daugiau.
Tuoj pat grįšiu prie šios temos, nes tai yra ta kita tradicija ir man atrodo, kad ji atsirado būtent dėl pirmosios – dienoraščių rašymo.

Vaiko ir suaugusio dienoraštis

Vienas iš mano vaikų mokykloje turi užduotį rašyti dienoraštį, o jame – apžvelgti savaitę. Pamenu, kai mokykoje ir man reikėjo tai daryti. Pamenu ir tai, kad labai nepatiko. Tiesą sakant – net nesupratau, kuo ta užduotis gali būti naudinga. Dabar su tuo pačiu susidūrė ir mano sūnus.
Atsikėliau, dariau mankštą, valgėm picą, išdykavom. Dar krepšinį žaidėm. Štai dar nupiešiau ir kamuolį…

Turbūt, kad tokie faktų sudėliojimai labai išvargina. Kartą (kai žinojau, kad sunku vaikui rašyti) nuėjau į jo kambarį. Nuotaikos nėra… Lyg ir ašarų kaupiasi…

– Žinai, aš irgi rašau dienoraštį. Praktiškai kas dieną. Stengiuosi, kad taip gautūsi.
Nesinori niekada rašyti, ką konkrečią dieną veikiau. Daugiau rašau apie tai, ką toj dienoj supratau, kaip jaučiausi.
Taip ir daugiau prisirašo, ir ta diena visai kitaip atrodo. Tokia daug geresnė tampa nei buvo.
Galiu prie Tavęs pabūti ir čia užpildyti savo šios dienos mintis į dienoraštį?

Koncentracija į pasirinkimus dienoraščiuose

Nėra jokio reikalo sakyti, ką daryt. Geriausia – rodyti, kaip daroma arba net daryti kartu.
Tas veikia ne tik vaikams. Tas pats yra komandose, bendruomenėse. Lyg paprasta, bet tikrai ne visada būna lengva.

Šių laikų piemuo

Čia kaip ir su tuo piemenavimu (priėjau ir prie šios temos). Man ji buvo atradimas prieš keletą metų. Ne, ne pats piemenavimas, bet visa prasmė, slypinti žodyje.

Su kuo gali tai asocijuotis?
Girdėjau pasakojimą, kad kai kuriose šalyse piemenauti gali ne kiekvienas, o tapimas piemeniu yra ir tam tikra atsakomybė.
Pradžioj duodama pasibandyti su keletu skirtingų gyvūnų ir, jei jie sėkmingai parginami į namus, tada jau gali būti įšventinamas į piemenis, o kas yra giliai to krašto tradicijose – prilygstama įšventinimui į vyrus.

Piemuo turi daug atsakomybių. Tai ir koordinavimas, ir apsauga, ir rūpestis, ir strategijos kūrimas. Štai lyg vienas žodis, o jame daug daugiau prasmės.

Matyt su daug kuo galima tų prasmių susiet. Žodis lyg tas pats, o prasmė visai kitokia. Ir dėl tų prasmių interpretavimo gali užvirti daug diskusijų, kai tik vėliau susigaudai, kad vyksta lyg pešiojimasis su pliku.

Pvz.: pasakymai moteris ir žavi dama – man yra sinonimai, lyg vienas ir tas pats įvardinimas, o kitam reikės patikslinimo, ką reiškia “žavi”, tada – “kiek žavi” ir t.t.
Tas pats dalykas yra ir kituose nesusikalbėjimuose, kai vienas pasako, kad buvo kelionėje, tai kitam gali atrodyti, kad ten buvo tiesiog poilsis, nors pailsėt ten gal ir nebuvo kada.
Vieni žmonės keliones renkasi tam, kad pailsėtų, kiti – kad pažintų naujus kraštus, bet bus ir tų, kurie nei pažinti nieko naujo nenori, nei jiems pailsėt reikia. Tai kam tada išvis vykti? Cha, kiti vyksta dėl statuso įrodymo (kartais sau, kartais ir kitiems).

Tad ir piemuo bus vieniem rūpestį simbolizuojantis, o kiti gi paprastą varguolį tame matys. Koks nusiteikimas, tokie ir veiksmai. Kiekvienam savaip.

Susikoncentravimas

Kiekvienais metais po 2013-ųjų turiu dar vieną tradiciją – susikoncentruot metams į vieną pasirinkimą. Kartais tenka jo ilgai pasieiškot, paanalizuot, kuris gi iš jų yra tas, kuriam norisi visus metus dedikuoti.

Vienas jų ir buvo “PIEMUO”, kaip jau galima ir nuspėti dabar. Tais metais man svarbiausia buvo skirti dėmesio rūpinimuisi, užtikrinimams ir t.t.
Pradžioj nusimatau, kas į tą žodį (stengiuosi, kad tai būtų daiktavardis ar kaip galima labiau konkretus įvardinimas) telpa ir tada brėžiu sau ribas iš kurių stengiuos neišgriūti.
“PIEMUO” man talkino tais metais, kai gimė dukra ir dar labiau gyvenimo ritmas keitėsi.
“VERSMĖ” asociavosi su gyvasties sveikatai reikalais, kai susidūriau su komplikacija po operacijos.

Taip ir judu dabar link to vieno žodžio jau aštuntą kartą. Kiekvieną kartą savo gimtadieniui jį išsirenku. Šį kartą, tiesa, lyg anksčiau pradėjau apie tai galvoti, nes tiesiog tempas už namų durų sulėtėjo, tai ir pagalvojimo tam būta daugiau.

Nors gimtadienis dar tik artėja, aš jau pradedu susigyventi su nauju žodžiu, kuris keičia šių metų žodį “VAIKAS”. Jis man simbolizuoja smalsumą, norą pažinti, išbandyti, išdrįsti bei tikras emocijas priimti bei išreikšti. Visus šiuos metus stengiausi būti tokiu vaiku ir tiesiog smalsiai pažinti.

Koncentracija

Naujiems metams tradiciją norisi tęsti ir toliau. Jau buvau prie užvadinimo apsistojęs prieš pora metų, bet tada pasirinkau kitą. Dabar lyg vėl prasmės atsiranda daugiau ir prie tų legendų, kuriomis apipintas tiek geležies gabalas, tiek jo tikrasis savininkas, kuomet visa tai noriu sujungti su prasmės veiklose statymu.

Koks tai bus žodis, kuris padės išlaikyti kryptį judėti tolyn?  Aš lyg prie vieno jau apsistojau.

O Jūsų?


 

Vertinu už tai, kad pasidalinat su kitais tuo, ką randant čia.

Komentarai

komentarų

Povilas Petrauskas
Šeimos žmogus, trijų vaikų tėtis, padedantis kitiems geriau įsiklausyti į save. ICF koučingo specialistas, Points of You treneris, seminarų lektorius bei mokymų programų autorius. Pastoviai mokausi, kuriu ir tuo dalinuosi.