Šis įrašas man yra tiesiog užrašyta atsakomybė už išsakytas mintis ir idėjas.
Tiesiog tam, kad pats ateityje neišsižadėčiau to, ką kalbu, tai įrašą pradedu tuo, kad jis liktų tarsi įrodymas, ką konkrečiu metu galvojau, kuo tikėjau.
Tarsi dienoraščio lapas, kurį norėsiu atsiversti po keletos metų ir pasiskaityti, kaip galvojau.
Tai, kas čia bus pateikta, jau parašiau ir į popierinį dienoraštį, bet yra tikimybė, kad jį bus sunku įskaityt. Nors ir juokinga, bet kartais ir pykčio atsiranda (nors nežinau, kas labiau ima viršų: juokas ar pyktis).
Kai bent trumpam užmetu akį, kad peržvelgčiau tai, ką parašiau, tai viskas lyg ir suprantamai, įskaitomai. Tik štai – kai tą patį lapą atsiverčiu po keletos savaičių, tai įskaityti jau sunkiau. Gelsbti tik data, jei tuo metu galiu atsiminti bent kažką apie tuo metu vykusį gyvenimą.
Čia esu tikras, kad įskaitysiu.
Taigi, turime malonią pavasario pavakarę, kai jau 45-ias dienas visi draugiškai gyvuojame karantino sąlygomis, kurios pažadėtos būti sušvelnintos.
Tada viskas vėl bus kitaip ir gal dar net sutiksiu ką nors, kas dar tiki, jog viskas stosis į senas vėžes, grįš įprastas ritmas ir viskas bus…
Gana, daugiau apie tai nedetaliziuoju, nes aš pats tiesiog netikiu, kad bus būtent taip.
Dėl to ir pasirinkau tokį formatą. Jame bus tai, kokios mintys šiomis dienomis buvo dažniau aplankančios, kokia pagrindinė idėja iš to kilo.
Tai pat bus ir daugiau minčių bei idėjų, nes pabaigoje šio įrašo rasis ir vienas online susitikimas. Jis taip pat panašaus „laikmečio” – vos trim dienom anksčiau įrašytas.
Naujasis Aš
Internetuose sklandė nemažai juokelių, kurių vieni ragino pamiršti 2020-uosius ir iškart planuotis 2021-ųjų rezoliucijas bei keltis tikslus jiems, dar buvo kvietimas išinstaliuoti aps’ą „My life 2020”, nes ji su virusu, tad geriau įsidiegti naujesnę versiją ir pan.
Gal matėt? Patiko?
Man jos patiko tuo, kad tiesiog priminė apie tai, jog jau pats laikas planuotis naujus tikslus. Savo metų planą susidarinėju ne per naujus metus, kai daug kam yra tradicija pasinerti į save Kalėdų-Naujų metų laikotarpiu ir nuo sausio pirmosios būti tuo „Naujuoju Aš”. Kad ir trim savaitėm.
Pats prie tokio „maketo” prisėdu gegužės antroje pusėje, artėjant gimtadieniui. Šis – toks labiau apvalesnis, tik kartą per dešimtetį pasitaikantis, tai, tikiu, kad ir minčių bus daugiau, idėjos gal bus kitaip sveriamos, o čia tas virusas, daugiau darbo bei mokymosi iš namų, viso pasaulio stabtelėjimas – kaip tik tai, kas reikalinga pradėt apie artėjančių metų viziją galvoti iš anksčiau.
Paprastai taikau tokią metodiką: Įsivardinti (faktus) – Priimti (realybę) – Įvardinti (norus) – Įvertinti (veiksmus)
Ir visa tai šiuo metu pradedu daryti dar anksčiau, nes tiesiog yra tam ir laiko, ir noro. Net geriau, kad karantinas įvestas ir aš nuošidžiai esu dėkingas už tai. Šiuo metu, kaip niekada anksčiau, turėjau laiko daugiau pagalvoti apie visa tai, kas dabar vyksta, kaip į tai reaguoju pats bei mano aplinka.
Esu labai dėkingas, kad veiksmai, kuriuos dariau anksčiau, privedė mane prie tokio suvokimo, kuris nebūtų toks, jei ne aplinka, kurioje esu su nuostabiais žmonėmis.
Taip, galime vertinti, kokie gi tie faktai, bet galiausiai vistiek reikės priimti sprendimą, kuriais iš jų tikėsim, kuriais remiantis imsimės veikti. Tai toks tarsi ciklas ir jame nėra gerai praleisti bent kurį iš punktų.
Veržlumo, tikiu, reikės daugiau nei bet kada
Štai vienas iš paskutinių skaitinių, kuriuo pasirenku tikėti. Jį pateikė Board of Innovation ir jų pateikiamomis mintims pritariu daugiausiai dėl to, kad jie tiesiog aiškiai komunikuoja apie veržlumą.
Į šį vieną žodį telpa labai daug. Veržlumas man asocijuojasi su konkretumu, tiesmukumu, paremtu faktais ir pagarba tiem, kas tuos faktus nori išgirsti, labai pragmatišku požiūriu, kurį visuomet papildo veikla. Tiesiog vidum jaučiu, kad dabar būtent tam ir laikas – tiksliai ir aiškiai įsivardinti tai, kas tapo nauja realybe, o ji jau dabar reiškia tai, kad pasaulis nebebus toks, koks buvo iki šiol. Ir kas džiugu – tame naujame ateities pasaulyje vėl bus ko norėti, apie ką svajoti bei įveikti tik vieną, esminį kliuvinį – pradėti veikti su didesne jėga nei buvo daroma anksčiau. Na, tame įprastame gyvenime, kur jau kaip ir aišku, kaip viskas vyksta, kas po ko seka ir t.t.
Viskas. Realybė jau kita ir „sveiki atvykę.
Įsivardinom tą realybę, susitvarkėm galvoj, kas norima bei realu tikėtis – einam veikt.
Nesiėmiau visko versti į LT kalbą, nesiimu ir komentuoti to, kas akivaizdu šiame paveikslėlyje. Jei Jūs turit verslą, jei esate susikūrę sau darbo vietą ar tiesiog esat savo srities profesionalas ir padedant siekti verslo tikslų kitiem – čia viskas, ką dabar verta pasidaryt.
Drįstu teigti, kad Jūsų gyvenimą (profesinį ir asmeninį) COVID’19 reikalas tikrai palies arba jau palietė. Su tuo kažką darysit (tikiu). Belieka tik adekvačius lūkesčius nusistatyti ir veikti su didesne galia.
Ir štai čia ta idėja, kuri mane dabar „veža”. Ji yra toji, kuri sukuria tą reikamą galią veikti. Tikiu tuo dabar labiau nei bet kada.
Vidinės ir išorės galios sąjunga
Žemiau esančiame video (apie jį vėliau) taip pat pasidalinau ja. Tekstu tik noriu perteikti kelis aspektus, nes prie jų suvokimo ėjau bent keletą metų. Gerai, kad tas kelias nebuvo toks skausmingas, kaip kad galėjo būti. Įvertinu tai tik po to ir esu labai dėkingas už visas tas pamokas, kurias gavau.
Vidinė galia yra tarsi motyvacija. Niekas nežino, kaip ji ten veikia, bet visi ją turi. Vieni naudoja jos daugiau, kiti tik tada, kai jau tikrai tikrai blogai. Vidinę galią įvardinčiau tuo, kad mes visi trokštame kurti. Visi tai galime daryti, visi turime tame patirties ir nesvarbu, kad kai kurie įgūdžiai to ir gali būti primiršti, bet jei tik sujungiam tai su kitų vidine galia, tuomet kartu galime padaryti tai, ko po vieną gal ir keblu būtų sugalvoti.
Vidinė – Jūsų, išorinė – kitų žmonių, galia – kūrimas kartu. WoW.
Ir tai ne tik idėja. Tai veikiantis, pasitvirtinęs dalykas. Nėra tai kažkas nauja, bet, deja, užmiršta, nes noras būti tuo geriausiu ir visokiu kitokiu „-iausiu” nuvedė tiesiog į konkuravimą, o jo kaina – energijos praradimas.
Covid’19 laikotarpis tai tik priminė. Tai primine visi kriziniai laikotarpiai. Visose anksčiau buvusiose krizėse buvo tas pats – priminimas, kad vekti būtina kartu. Prismenu skaitinį apie Didžiosios Depresijos laikmetį JAV, kai tuometinis šalies prezidentas kvietė tautą dalintis. Žmonės sunkiai tada suprato kvietimą, nes didžioji dalis ir neturėjo, kuo dalintis.
Ir tada, kai pradėjo dalintis idėjomis, palaikymu, savo dėmesiu vienas kitam – tada pradėjo daug kas keistis. Tuomet daug kas kūrėsi, nes tai ir buvo tas ryžtas suvienyti galią.
Kaip situaciją išnaudoti praktiškai?
Štai paprastas pavyzdys, kuris lengvai pritaikomas:
Versle (o didžioji jo dalis yra smulkus ir vidutinis) situacija yra tokia, kad nėra kam įrodinėt, jog tikrai niekas nepasikeitė.
Drąsus, nuolankumu pagrįstas, žingsnis yra įvardinti tai, kad gali reikėti arba jau reikia pagalbos.
Visi galės paprašyt? Ne.
Galėtų paprašyt? Taip.
Visi atskirai situaciją gali išspręsti lengviau nei padedant vienas kitam? Ne.
Galėtų susiburti į tokių pačių bendruomenę ir pradėti ieškoti sprendimų bei mokytis įgūdžių, kurie padės suvaldyti pokyčius? Taip.
Aš turiu būtent tokią idėją, kurią esu išsakęs kolegoms. Ja tikiu, tad prisiimu atsakomybę už šias mintis ir idėjas.
O jei dar pasakysiu, kad tokios bendruomenės įdėja gali garantuoti rezultatus, tai skambės per daug įžūliai?
Man tai labiau siejasi su veržlumu, kurio dabar reikia ir kuris tuos rezultatus garantuoja ne tik tada, kai verslai (plačiaja prasme – jų savininkai, ir vadovai) yra nuolankūs įvardint, kad kažko nežino bei drąsūs paprašyt pagalbos, bet ir pasiryžę laikytis disciplinos, kol išmoks tas pamokas (tiek asmeninės lyderystės įgūdžių, tiek pagalbos kitiems), kurias praleido.
Jūs man visada galit pranešt, jei prie tokios bendruomenės norėsit prisijungti, nes būtent tokią ir planuojam burti, kai jau įsitikinom, kad, kuriant kartu, vieni kitiems galime padėti daugiau nei mokame padėti tik patys sau.
Ir tai yra tik viena idėja. Jų daugiau yra šiame video įraše, kuriame dalinomės mintimis, kaip tai darome įprastai. Tik anksčiau tos mintys skrajodavo pirtyje, o ten nelebai ir kamerą įstatyt galima, tai vienas toks pasikalbėjimas persikėlė į virtualią erdvę.
Esu tikras, kad šiame pasikalbėjime rasite pažįstamų, kurie ir ištransliuos Jums tinkančią idėją.
Būkit pažįstami su tokiu formatu, nes gal jo bus ir daugiau.
Trinity Tribe – mintys ir idėjos, kolegos, pirtis (be alkoholio).
Kai susitinkam, tai jausmas toks, kad susiburiam į gentį, o joje svarbi visuma, kuri apima tiek mus pačius, tiek verslus, su kuriais dirbame, tiek bendrai visuomenę, kurioje veikiame visi kartu.
Šis susitikimas, kaip ir keletas paskutinių buvo tiesiog kitoks – susitinkame online, nes kitaip tokiu metu tiesiog negalim ir liekam namuose, kad greičiau galėtume vėl susitikt. Matome, kad dalis veiklų jau pasikeitė, kita dalis dar tik besikeičianti, o visi kartu galime padaryti taip, kad idėjos, kuriomis tikime, galėtų pasiekti daugiau žmonių.
Dėl to šį susitikimą dedikavome pasidalinti idėjomis ir jis tapo lyg „apšilimu” Lietuvos Verslo Forumui 2020, vyksiančiam online gegužės 7-ą dieną.
Jei šiame pokalbyje patiko bent viena išsakyta mintis – kviečiu prisijungti į verslo forumą online ir jų ten išgirsti dar daugiau.
Paskui liks „sunkiausia” dalis – pritaikyti.
Daugiau informacijos – https://www.versloforumas.org/
