Vieni žmonės yra linkę daugiau mąstyti ir sprendimus priimti remiantis išskirtinai logika. Kiti – pasitiki savo intuicija ir priima sprendimus jausdami. Šiame informacijos amžiuje, atrodo, kad logika svarbiau. Blaškydamiesi naujienų sraute manome, jog sveikas protas nugali jausmus. Tačiau vis dažniau išgirstame kitokią nuomonę.
Dažnai slepiame savo emocijas. Stengiamės nepasirodyti jautrūs, kad išlaikytume savo socialinį statusą ir reputaciją. Tačiau tyrimai rodo, kad
emocijų užgniaužimas yra ligų priežastis.
Jei mes išgyvename stiprią emociją, tačiau stengiamės pasauliui parodyti, kad viskas yra gerai ir niekaip jos neišreiškiame – viduje tai atsideda. Mums įprasta „užsimiršti“. Jei liūdime, draugai bando mus išblaškyti, nusivesti į kavinę ar klubą, kad negalvotume apie savo problemas. Kartais siūlo išgerti., pažiūrėti filmą – viską, kad tik negalvotume apie tai. Mano, kad nereikia išjausti, reikia pamiršti.
Visgi, emocija viduje kirba. Mes ją galime pamiršti ir imdamiesi blaškančių veiklų manyti, jog emocija praėjo, bet jeigu ji lieka neišjausta viduje atsiranda tarsi skylė. Tuštumos jausmas. Atrodo, kad kažkas netaip. Kažko trūksta. O tai viso labo užgniaužta emocija, kuri mus jau kurį laiką graužia.
Negali būti tik gerai arba tik blogai. Turime visą spektrą emocijų ir jos savaip mums naudingos. Yra 6 pamatinės emocijos: baimė, pyktis, džiaugsmas, nuostaba, pasišlykštėjimas ir liūdesys. Visos jos mums kuo nors pasitarnauja. Net ir neigiamos! Baimė nuo seno mus saugo nuo kylančių pavojų. Kaip sakoma, padeda prailginti gyvenimo trukmę. Pyktis duoda stimulo veikti. Ar pastebėjote, kad supykę galite daugiau nuveikti? Galbūt sakote: o dabar aš jums parodysiu! Supykęs turi daugiau energijos veiksmams. Pasišlykštėjimo pagrindinė funkcija saugoti mus nuo apsinuodijimo, o liūdesys leidžia, kai reikia, padaryti pauzę ir apmąstyti savo veiksmus. Nuostaba ir džiaugsmas yra gyvenimo prieskoniai, kurie leidžia atrasti ir mėgautis.
Todėl paleiskime emocijas. Nepameskime galvos jas patirdami. Juk tai
emocijos, kurias mes turime, bet nesame jos.
Kai jaučiamės prastai lengva galvoti, kad emocija yra viskas, kad šiuo metu egzistuoja, bet taip nėra. Tiesiog išmokime atpažinti, ką dabar jaučiame. Pasistatykite žadintuvą kasdien pavyzdžiui 15 valandai su klausimu: ką dabar jaučiu? Kas vyksta?
Pamažu išmoksime atpažinti savo jausmus. Išjausti juos ir paleisti. Norėdami, kad emocijos mums tarnautų, o ne augintų tuštumos jausmą, galime jas užrašyti. Rašymas padeda išsilieti ir neprasukinėti tų pačių minčių vėl ir vėl. Be to, užrašydami savo mintis atrasime įžvalgų, kurios bus vertingos. Jei nemėgstate rašyti, padės ir draugai, kurie gali išklausyti. Galima eiti į seminarus, kuriuos išlaisviname užgniaužtas emocijas. Išsirėksime, išsišoksime ir pasijusime lengvi. Aktyvios meditacijos irgi yra viena priemonių. Taip pat galime ieškoti atsakymų, kaip paleisti emocijas koučingo sesijų metu.
Svarbiausia neignoruokime to, ką patiriame. Pasiimkime iš kiekvienos patirties tai, kas vertinga ir paleiskime. Išmokime paleisti nuoskaudas bei neigiamas emocijas taip grakščiai, kad įkvėptume kitus.
O apie tai, kaip pajausti kitus žmonės žiūrėkite 5minReikaluose!
