Mokykloje mokytoja visuomet pabraukdavo klaidas. Teisingi sakiniai likdavo nepaliesti, o klaidos raudonuodavo mūsų sąsiuviniuose. Vieniems, tai žadino nepasitenkinimą sistema: kiek besistengtum, vis negerai. Kitiems – motyvaciją stengtis, kad sąsiuvinyje raudonuotų tik dešimtukas.
Visgi pėdsaką mokykla paliko – nejučia vengiame klaidų. Nors greičiausiai ne kartą girdėjome posakį:
Baimė nieko nepasiekti ir niekuo netapti turėtų būti didesnė nei baimė padaryti klaidą.
Kodėl tos klaidos vistiek lieka nemalonios?
Galbūt tik tokiu būdu atpažįstame, kad kitas kelias būtų mums geresnis.
Galų gale mes juk nesame klaida, kurią padarėme. Tai tik veiksmas, kurį atlikome. Kas mes esame pasakys ne klaida, o ką darysime po to. Pasiduosime. Liūdėsime. Ieškosime paguodos. Arba sukursime planą ir darysime kitą kartą kitaip.
Žinoma, pasimokyti iš klaidos ir judėti į priekį galime tik tuo atveju, jei būsime sąžiningi su savimi. Jei pasakysime sau: „Taip, susimoviau ir tiksliai žinau, kur bei kodėl“, tuomet galėsime mokytis. Suprasime savo veiksmus ir jų pasėkmes. Atpažinsime savo emocijas. Ugdysime emocinį intelektą ir po kiekvienos klaidos būsime truputį geresni.
Po kiekvienos nesėkmės užduokime sau klausimą: ar situacija pataisoma? Jei taip, ką galiu padaryti? Jei ne, ką galiu kitą kartą daryti kitaip?
Žinoma, paprasta siūlyti. Kaskart padarius klaidą, juk į išorę bėga emocijos. Vieni mintyse save moralizuoja, kiti – guodžia, treti – ieško paguodos pokalbyje su draugais. Retam pirma į galvą šovusi mintis būna: „ko galėčiau pasimokyti iš šios situacijos?“ Gal to ir nereikia.
Galbūt mums reikia suklysti ir išjausti, ką ta klaida mums atnešė.
Ne bėgti nuo to, kas nutiko, o pažiūrėti realybei į akis. Aiškiai matyti, kas nutiko. Tuomet savaime ateis ir kodėl.
Akimirkai sustoti. Išeiti pabėgioti ar pasivaikščioti. Užrašyti, kas nutiko, kaip jautiesi ir ką manome daryti toliau. Pasikalbėti su kolega. Išgerti puodelį arbatos. Ir po trumpos (arba ilgesnės) pauzės grįžti prie klaidos.
Ką padaręs šią klaidą sužinojau apie save? Ko išmokau apie pasaulį? Ką daryčiau kitaip panašioje situacijoje kitą kartą? Kokius tai atneštų rezultatus? Ar tikrai tokius?
Ir pasidarę sau efektyvų koučingą bandome dar kartą. Kiekviena klaida kažkur veda. Kartais jas darome sąmoningai ir žinome, kad taip artėjame prie tikslo. Kartais gyvenimas atneša netikėtų situacijų ir susimauname, kad išmoktume būti geresniais žmonėmis.
O kiek vertės yra kiekvienoje klaidoje ir kiek jų reikia padaryti, kad pasiektume tikslą žiūrėkite 5minReikaluose!
