Kaip susijusios Jūsų pirštinės su panda graužiančia bambuką Šansu provincijoje? Pirma mintis: niekaip. Taip mąstyti buvo įprasta ne vieną amžių, tačiau šiandien vis dažniau išgirstame kitokią nuomonę.
Šunys jaučia, kai grįžtame namo ir mus dar nepriartėjus prie durų pradeda skalyti. Laukdami šeimos nario, dar prieš kelias minutes žinome, kad jis grįš, jei stebime šuns elgesį.
Mes pajuntame, kai kiti stebi mus ir 73 procentais atvejų atsisukame pajutę žvilgsnį. Jei imame galvoti apie žmogų su kuriuo seniai nebendravome, dažnu atveju jis mums parašo žinutę arba paskambina.
Taip pat, dėl šio tarpusavio ryšio gyvūnai jaučia ir gamtą. 2004 metais daugelis gyvūnų išvengė cunamio siautusio pietų Azijos pakrantes. Nors nebuvo jokio ženklo, kuris būtų leidęs jį nuspėti. „Likus valandai iki visa naikinančio potvynio , drambliai pasitraukė į žemyno gilumą ir į aukštumas. Vienoje Tailando turizmo stovykloje, kur turistai jodinėja ant dramblių. Šie anksti rytą ėmė keistai trimituoti, paskui nebeklausė prižiūrėtojų. Po kiek laiko jie nusitraukė grandines ir nudundėjo į kalvas. Keletas paskui juos nusekusių žmonių išsigelbėjo. Panašiai elgėsi ir daugelis kitų gyvūnų. Antai Šri Lankos Jalos nacionaliniame parke bangos nušlavė tris kilometrus sausumos, bet žuvo tik žmonės – nebuvo aptikta nei vieno gyvūno lavono.“ (ištrauka iš knygos)
Į mūsų gyvenimą įsiveržusios technologijos, nors ir yra puikio pagalbininkės, tačiau pablogina kai kuriuos mūsų jutimus ir gebėjimus. Prasčiau prisimename, ką turime padaryti ar nusipirkti. Suprastėjo gebėjimas orientuotis. Tačiau nutildę technologijas galime išgirsti gamtą.
2004 metų cunamio pavyko išvengti kai kurioms gentims. Jos kaip ir drambliai pasitraukė į aukštumas. Jie klausėsi gamtos ir pajutę impulsą pasitraukė.
Mes neišvengiamai esame tarpusavyje susiję: su draugais, kaimynais, naminiais gyvūnais, medžiais parke ir visu pasauliu!
Žinoma, mus be galo blaško medijos, darbai ir nuolat plūstantis informacijos kiekis, todėl pajusti ryšį su pasauliu darosi vis sunkiau. Turime intuiciją ir kartais nutuokiame, ką turime rinktis, tačiau stengiamės rasti logišką sprendimą. Taip apleidžiame savo nuojautą bei nusiviliame pasirinkimais. Mąstome: juk giliai viduje žinojau, kad reikia daryti kitaip! (Apie problemas, kurios kyla darant tai, kas ne tavo, plačiau skaitykite čia>>.) Todėl stenkimės pajusti ryšį su pasauliu ir su savimi. Klausykime, ką kužda vidiniai impulsai. Jie dažniausiai mus veda teisingu keliu.
Sakoma, kad
niekas nevyksta be priežasties
Viskas mums neša tam tikrą žinutę-pamoką. Gyvenimas paprastai yra dėkingas tiems, kas moka klausytis. Viduje visuomet jaučiame impulsą veikti, kai pasaulis mums siūlo galimybę. Jaučiame, kuris žmogus yra geros nuotaikos, kuris – ne. Nujaučiame, kokie yra aplinkinių ketinimai. Kai nutildome nerimą, medijas ir trikdančias mintis, viskas tampa aišku. Nereikia net žodžių, kad tvirtai suprastume, kur žengti žingsnį toliau. Sąsaja tarp mūsų ir pasaulio parodo kelią, kurio ieškome.
O kaip viskas susiję būtent mūsų asmeniniame gyvenime ir ką su tuo daryti žiūrėkite 5 minReikaluose!
Taip pat, jei norite būti autentiškesni ir veikti tai, kas atneša džiaugsmą bei padeda labiau klausytis savęs ir pasaulio, siūlau pasinaudoti MVP metodu>>.
