Turbūt kiekvienam į galvą šauna mintis „norėčiau, kad diena turėtų daugiau valandų“. Deja, laiko kontroliuoti negalime. Galime valdyti tik savo produktyvumą. Per dieną nuveikiame daugiau, jei atkreipiame dėmesį į tai, kam skiriame savo laiką. Tikrindami socialinius tinklus ne daugiau kaip 1-3 kartus per dieną, keldamiesi anksčiau, sudarydami būtinų darbų sąrašus, skirdami laiko kokybiškam poilsiui išmokstame būti produktyvesni.
Esame įpratę priskirti save pelėdoms ar vyturiams, priklausomai nuo to, kada jaučiamės energingesni. Visgi vyrauja nuomonė, jog tai yra mitas. Sakoma, kad žmogus yra dienos būtybė. Jei būtume naktiniai gyventojai, greičiausiai galėtume matyti tamsoje. Nuo seno žmogus kėlėsi su saule ir ėjo miegoti jai nusileidus. Manoma, kad anksčiau besigulantis miegoti yra sveikesnis ir geriau pailsėjęs. Ypač naudingas miegas yra nuo 9 valandos vakaro iki vidurnakčio. Be to, miegant iki 2 valandos nakties atsinaujina širdies ir kraujagyslių sistema. Jei einame miegoti vėliau, ji tą naktį lieka pavargusi.
Žinoma, kiekvienas turime pasirinkimą, kada gultis miegoti ir keltis. Tačiau
jei esame dažniau pavargę nei pailsėję ir rytais keltis sunku, tuomet gal eiti miegoti anksčiau ir keltis anksčiau nėra bloga mintis?
Juolab turėdami papildomą valandą ryte galime nuveikti dalį svarbių darbų. Išsimiegojus protas yra aštresnis ir užduotis atliksime greičiau. Be to, ryte tai galime daryti netrukdomi, kadangi kiti miega. Kai kurių tyrimų rezultatai teigia, kad kėlimasis anksčiau skatina produktyvumą. Dauguma sėkmingų žmonių keliasi anksčiau,, kad turėtų papildomai laiko darbui arba saviugdai. O viską atlikę dar prieš pradėdami dieną jaučia pasitenkinimą ir visa kita atlieka efektyviau.
Rytinė mankšta arba bėgiojimas taip pat prisideda prie produktyvumo. Kad ir kaip būtų sunku, skyrę 15 minučių savo kūnui nepasigailėsime. Aktyvus judėjimas padeda išsiskirti dopaminui, todėl esame geresnės nuotaikos ir jei dirbame ne fizinį darbą, tampame produktyvesni.
Pasportavę mąstome aiškiau.
Gebėjimas koncentruotis į vieną uždavinį mažina išsiblaškymo lygį. Multitasking’as gali pasirodyti kaip gera savybė, tačiau ilgainiui jis gali skatinti dėmesio sutrikimą. Tam, kad gebėtume įsitraukti į vieną uždavinį, mums reikia 15 minučių praleisti galvojant tik apie jį. Jei kas 5 minutes mūsų mintys šokinėja ir darome kelis darbus po truputį, negebame vieno darbo atlikti gerai ir dienos pabaigoje labiau esame pavargę nuo blaškymosi, nei nuo darbų.
Geriau vieną darbą atlikti puikiai nei penkis vidutiniškai.
Jei nors viena mintis skamba prasmingai, kviečiu išbandyti ir pasidalinti, kaip sekėsi pritaikyti savo gyvenime. O daugiau apie būdus, kaip spėti daugiau žiūrėkite 5minReikaluose!
