Prieš kelias dienas sužinojau, kad studiją, kurioje tik tik pradėjome įsikvėpuoti, įsigyventi ir jaustis, kaip namie – PARDUODA!
Ech, koks iš pat pradžių nesmagumo jausmas aplankė. Trumpam.
Šiek tiek vėliau pergalvojau viską ir sakau, kad visa tai – tik į naudą, o naujos naudos dabar gal kaip tik ir reikia labiausiai.
Na, prie visų galimų paieškų, kur keltis, kur toliau vystyti veiklą, prisireikė ir persižiūrėti, ką čia mes ir taip prikaupėm.
Knygos, mokymų medžiagos, Points of You priemonės, vienas kitas baldas ar dar koks nors rakandas…. Atrodo, kad nieko daug, bet pradedi viską ruošti išsikraustymui – susidaro gana nemažai dėžių!
Atradimai, kurie kaupiasi
Dėliojau mintyse, kaip išskirstyti reikės tam tikrus daiktus po dėžes, kad paskui lengviau visą turtą surast būtų. Ir pastrigau…
Dėmesį patraukė vienas stalčius, kuriame visai nepastebimai kaupėsi dienoraščiai, kuriuos rašiau. Atsirinkau tuos, kuriuos pildžiau 2017-ais metais (beje, du iš visų buvo Infinito dienoraščiai – tie, kuriuos buvau išleidęs, tai ir prisėdau pavartyt bei prisiminti tas mintis, kuriomis dalinausi mini blog’e 2013-ais metais.)
Vienu metu net pagavau save, kad pametu mintį apie tai, ką skaitau arba toks jausmas užvaldė, kad skaitau vis tuos pačius puslapius.
Kodėl? Todėl, kad vis mintis pasikartoja.
Vėliau supratau, kad keliose vietose vis paminiu tuos pačius dalykus, kuriais tuo metu džiaugiausi.
Galiausiai kilo mintis – suvesti tam tikrą sąrašą, kuris tarsi primintų paprastus dalykus šiandien, kurie šiek tiek anksčiau buvo gana dideli atradimai!
Kodėl gi ne?
Mano 2017-ųjų džiaugsmai
Aišku, niekas čia nenurungs pačio pagrindinio džiaugsmo, kuris įvyko tais metais. Net ir lygint jį su nieko negalėčiau. Numeris vienas ir be jokios kovos.
Kalbu, žinoma, apie dukters gimimą, kuris buvo toks lauktas ir taip ilgai tikėtas. Uff, kai tik žinau, kad išvyksiu kur į mokymus ar į konferenciją ir namuose manęs nebus bent keletui dienų – jau pradedu pasiilgti jos krykštavimo ir matymo, kaip ji auga akyse! Turtbūt, kad su trečiu vaiku tikrai visai kitaip pradedi pastebėt visa tai, kas vyksta tokioj aplinkoj… Oj, užsisvaigau šiek tiek.
Ok, tai grįžtu prie tų atradimų, kuriuos pasižymėjau pačiais pačiausiai po to, apie kurį jau užsiminiau.
Išskaidžiau juos į keturis. Kažkaip jie tokie gavosi lyg užimantys ne tik konkretų „postą”, bet ir sudarantys aibę kitų veiksnių, kurie man buvo (ir tebėra) labai naudingi.
Visi jie lyg paprasti, bet tuo pačiu – tarsi įvadas į tai, kas dar tik gali būti neatpažinta.
Taigi, pradėkime!
#1 | Rašyti sau. Kita kalba.
Anksčiau to nedarydavau. Neplanavau to, bet vieną vakarą savęs paklausiau „O kodėl ne?”
Tada aš jau žinojau, kad man žut-būt reikia labiau pralavinti savo anglų kalbos žinias.
Tiksliau – praktiką bendrauti angliškai. Buvo poreikis, tarsi tikslas, kurį norėjau įgyvendinti.
Jau buvau rašęs apie tapimą profesionalu, tai čia tarsi tik tam tikras patvirtinimas būtent to. Čia man būtent to ir reikėjo, jei norėjau toliau augti ir siekti dar 2015-ais metais įsivardintos vizijos – vesti mokymus net ir už Lietuvos ribų.
Tai štai – vizija tampa ranka pasiekiama, bet bus tikrai nekažką, jei strigsiu tuose paprastuose dalykuose.
Dėliojausi planą ir vykdžiau jį:
- skaičiau tik angliškas knygas;
- filmus žiūrėdavau be vertimo ar subtitrų;
- tobulindavau save koučingo sesijose
(mano koučeris nėra Lietuvis, tai viskas kaip ir OK) ir netgi sutikdavau su mažesne kaina už mano koučingo paslaugas, kai klientas būdavo ne iš Lietuvos; - laukdavau konferencijų, kurias galėdavau aplankyti svečiose šalyse ir ten stengdavausi užmegzti kuo daugiau kontaktų su anglakalbiais.
Viskas lyg OK, bet visada žinau, kad dar kažkas yra.
Trūko tik kasdienio bendravimo anglų kalba ir tą poreikį radau kaip išpsręst. Kas dieną juk bent 30 minučių skiriu sau ir savo mintims.
Tai kodėl jas nedėliot angliškai???
Eureka! Vienas iš atradimų! Tiesa, angliškai mintis dėliot sekdavosi šiek tiek lėčiau, tad pradžioje angliškasis dienoraštis „pareikalaudavo” bent 15-20 minučių daugiau nei įprasta.
Sunkoka? Gal. Verta? ŽINOMA!
#2 | Skaitymas kitų akimis
Jei trumpai dar grįžti prie to, ką persikraustymo metu reikia surūšiuoti – knygas, kurių čia nemažai susikaupė. Susikaupė per kelis metus (apie susikaupimo „kaltininką” dar bus trečiam atradime ;)), bet 2017-ais atradau vieną labai samgų dalyką.
Tai būdas, kuris man, kaip vis laiko pritrūkstančiam žmogui (taip, kartais ir dėl to, kad tiesiog tingiu) buvo tarsi išsigelbėjimas!
Aš pradžioj netikėjau, kad taip gali būti, bet bent per paskutinius 2017-ųjų mėnesius aš perpratau bent kokių 15-20 knygų esmę ir dar žinau, kad likusias detales tiesiog prisiminsiu taip paprastai, kaip vaikystės vasarų metų, senelių sode, lengvai gliaudydavau saulėgrąžas.
Nežinau, gal užtaikiau ant tos „didelio poreikio pažinti daugiau” bangos, bet savo anskčiau norimas perskaityti knygas tiesiog rydavau vakarais, prieš miegą.
Ir toliau vis darau tą patį: nusinešu dukrą paskutiniam dienos pieno sudavimui ir užniūnavimui – pasijungiu telefoną su ausinėmis ir per mažiau nei valandą laiko „parsipumpuoju” kokią nors knygą, kurios pagrindines mintis papasakoja pats knygos autorius(-ė).
Na, nepaslaptis, kad net jei ir nebūčiau kilęs iš Marijampolės, tai vistiek palaikyčiau tam tikrus paprasto logiškumo principus, kurie man aiškiai sako:
per mėnesį tikrai išleisiu daugiau knygoms, kurias nusiperku nei toms, kurias galiu perklausyt ir suprast dar geriau, nes joms visoms bus „paruoštukės”.
Kaip visa tai suprast? Paprastai 🙂
Tik suspėt augt
Vos ne kasdien gaunu pranešimą, kad MentorBox komanda pakalbino DAR VIENĄ New York Times bestsellerio autorių ir visa medžiaga apie jo knygą jau yra paruošta taip, kad ją perprast galima per maždaug 70 minučių.
O jei dar pasididi kalbos greitį, tai per nepildą valandą randi bent 5-ias naujas idėjas, kurios tiesiog primena ir/ar parodo, kaip tam tikrus, jau įpročiu tapusius, veiksmus galiu paversti naujais ir po savaitės kitos pamatyti visai kitą variantą.
Išbandau – ir veikia.
Maža to – turbūt, kad MentorBox užtikau dar tik augimo stadijoj, kai visos jų paslaugos yra juokingai mažos. Drąsiai jas rekomenduoju, jei tik turit bent 5-is EUR per mėnesį ir nei per kur nerandat keleto laisvų vakarų gerai knygai.
Čia viskas paruošta Jums ir už Jus. Beliek tik dėtis ausines ir žymėtis tai, kas svarbiausia. Užmeskit akį, pamatysit, kad bus verta – TIESIAI Į MENTORBOX.
#3 | Produktyvumo bomba
Šį reikalą taip pat patyriau 2017-ais. Ir žinau, kad jį tęsiu dar ilgai.
Visas mano profesinis laikotarpis primena darbo stalą, už kurio sėdžiu ir dėlioju planus arba konferencinius stalus, už kurių daugiau protingų galvų diskutuoja apie svarbius reikalus.
Na, išimtys buvo tik tada, kai stebėdavau baldų gamybos procesus ceche per praktikos mėnesius arba vykdavau į statybos aikšteles.
Visa kita – tiesiog sėdimas darbas. Nėra nieko blogo, bet tik iki tol, kol pamatau, kad gali būti geriau.
Iš pradžių – nepriėmimo jausmas ir atmetimo reakcija, bet tada atsiranda smalsumas, kuris vis vaikosi ir duoda apie save žinoti visada, kai prie darbo stalo pasijaučiu pavargęs.
Nelabai kas pasikeitė ir tada, kai pradėjau savo verslą. Taip, gal padaugėjo išvykimo į susitikimus, bet juk visada grįždavau prie įprasto darbo stalo.
Jis nebuvo toks įmantrus, nes stalą teko tiesiog derintis prie studijos dydžio, nes kartais jis reikalingas darbams nudirbti, o kartais reikia, kad jis tiesiog pavirstų mažu.
Sprendimas? Na, tada susilankstomas slalas. Ir viskas ok, jokių bėdų. Natūralu, kad vakare nuvargstu. Aha, galvok taip toliau, Povilai.
Nuvargstu nebūtinai dėl to, kad reikalų milijonai. Nuovargis atsiranda ir dėl to, kad pats sau kenkiu net nežinodamas to.
Tada, lyg tyčia, lyg visai atsitiktinai, užmačiau keletą draugų (pirmasis buvo Danielius iš Debesylos), kurie apie tai jau buvo kalbėję, nes buvo išbandę.
Ir tiesą sakant – aš galvojau, kad jie visai nušoko nuo proto!!!
Koks sveiko proto žmogus praleis visą darbo dieną stovint prie savo darbo stalo!?
Ir kaip visada būna tokiose situacijose – lyg iš visų galimų pakampių pradeda lįsti patvirtinimai, kad būtent taip ir yra.
Maža to – GARY VEE savo vlog’e pats užsiminė, kad jam būtent tokių reikia į jo biurą. Čia galit rasti jo vlog’ą ir (maždaug nuo 3 min ir 10 sek) kvietimą stovimį stalų gamintojams, kad sureaguotų į jo užklausą.
Ir čia dar ne viskas. Į šį, kelių sekundžių užsiminimą, sureagavo ne kas kitas, o LIETUVIAI! Tarsi buvo mestas iššūkis, kuris ir buvo priimtas.
Viskas. Nuo tada aš pats užsimaniau tokio stalo 🙂
Savaitė kita – toks ir stovi. Iki pat jo atvykimo vis galvojau, kad čia negali būti taip, kad tiesiog dažnesnis pastovėjimas prie stalo prisidės prie didesnio darbų produktyvumo.
Ech, kad būčiau anksčiau apie tai pradėjęs galvoti.
Štai dalykai, kurie tarsi naujai atėjo į kasdienybę:
- Darbas stovint dirbamas greičiau
- Po pirmų poros dienų pradėjau jausti, kad nugaros neskauda taip, kaip skaudėdavo anksčiau
- Aš visada turėjau daugiau energijos net tada, kai darbus būdavau pabaigęs
- Pokalbiai prie tokio stalo vyksta konstruktyviau
- Atsirado tam tikras azartas, o su juo – veiklos produktyvumas
Vėliau pradėjau tiesiog daugiau domėtis ir stebėt ar čia man pačiam tik tas pirmo išbandymo efektas ar čia visiems taip. Oj, kiek daug straipsnių radau ta linkme. Dar kai apie tai rašo ir tie, kurių nuomonę ir taip vertini, tai žiūrėk čia ir daugiau prevencijos sveikatai gali susikurti tiesiog darydamas tai, ką ir taip turi daryt.
Tiesa, įdomus faktas yra tas, kad kai sutariau, kad tokį stalą ir balansinę kėdė pasiimu iš Ergolain, tai būtinai parašysiu atsiliepimą. Ir jei jausiuos blogai, tai ir parašysiu, kad toks reikalas yra visiškai niekam tikęs.
Jie nusišypsojo ir sutiko. Po pirmos savaitės jau žinojau, kad apei tokį riekalą galiu atsiliept tik iš geros pusės.
Tai vienas smagiausių mano atradimų 2017. Vienareikšmiškai.
#4 | Norų skaityti išpildymas
Jau buvau užsiminęs apie poreikį skaityti. Labai noriu, kad jis toks ir išliktų dar ilgam.
Na, nemanau, kad kas nors greitu metu gali keistis šioj sferoj :). Nebent tik tai, kad šiek tiek pereisiu prie e-knygų skaitymo, kai prie lovos dabar guli ir Kindle skaityklė.
Jaučiu, kad ji tikrai nepakeis poreikio skaityti spausdintą knygą, bet ką čia gali žinot.
Ši dalis yra jau paskutinė iš visų TOP4-ių ciklo, bet ji man taip pat daug atskleidė per 2017-us metus.
Per juos aš patapau ir angliškos spaudos fanas, ir per ją atradau BOOKDEPOSITORY knygų lobyną.
Čia mane sužavėjo trys dalykai:
- knygų kainos dažnai yra mažesnės nei bet kur kitur;
- atsiunčia pakankamai greitai (3-5 dienos);
- NĖRA siuntimo mokesčio.
Atsimenu, kad siųsdavausi knygas anksčiau iš kitur, tai į Lietuvą, kaip į atskirą planetą siuntimą dėliodavo: ir siuntimo laikas būdavo ilgas, ir dar visada pridėdavo beveik tokią pačią kainą už siuntimą, kiek kainuodavo užsakomos knygos.
Per Bookdepository dažnai užsakau po dvi knygas, kad viena dar liktų kam nors dovanų (vistiek sutaupau, nes siuntimas nekainuoja :))
Dabar žiūriu galvą pakreipęs į šoną ir matau, kad vienas dalykas mane taip ir neramina… vienos knygos aš taip ir neatrandu.
Juk turi būti kažkoks paaiškinimas, tiesa?
Mel Robbins – taip pat atradimas, bet apie ją reikėtų gal įvardinti kitame blog’e, kai kalba bus apie žmogiškuosius atradimus :).
Sekiau ją keletą mėnesių, o paskui tiesiog nėriau stačia galva į tai, ką ji daro. Tiek daug energijos pas ją, kad net baltai užpavydėjau.
Užsakiau knygą „5 Seconds Rule”, perskaičiau gal per du vakarus. Taip, ji tokia lengvai skaitoma, kad pasijaučiau, jog esu Atlantoj ir dalyvauju jos seminare.
Tiek buvau užsidegęs knyga, kad norėjau jog ją perskaitytų daugiau žmonių. Ne tik perskaitytų, bet ir padarytų tuos paprastus ir labai naudingus veiksmus.
Niekaip neatrenku, kur ji dabar yra. Žinau, kad kažkam daviau paskaityt. Bet kam? Kada žadėjo grąžinti? 🙂
Štai šito aš nepamenu ir dar jei būčiau radęs kokį nors būdą, kaip atmintį turėti idelią, tai… tai čia jau būtų penktas punktas iš visų super-duper atradimų per 2017-us metus.
O kokiais atradimais Jūs gyvenat? Kaip dažnai jie pasibeldžia į Jūsų gyvenimą ir, kiek ilgai jame užsibūna?
Bus smalsu sužinoti, o šiam kartui tikiuosi, kad šie paprasti atradimai taip pat pasitarnaus, kaip Paprasti Gyvenimo Receptai kasdienėje veikloje.
